rūkas

rū̃kas sm. (4); SD104, N, rūkaĩ pl. (4) 1. sing., pl. J, Kos51,210, BŽ223 smulkučiais lašeliais virtusių vandens garų telkinys apatiniuose atmosferos sluoksniuose, migla, ūkas: Jei iš vandens ar žemės kyla rūkas, bus giedra Škn. Saulaitė brenda kaip į vandenį, bus kokie rūkaĩ Sk. Rudinį, ka būs rūkaĩ, vaikščios liepsnelės Všv. Didelis baltas mėnuo švietė, bet par tą rū̃ką negalėjo matyti KlvrŽ. Rūkaĩ vakare jau dedasi Krs. Jau rū̃kas iškrito (išsisklaidė) Prn. Iš pievų balti rūkaĩ kyla Dkš. Diena apniukus, rū̃kas, tamsu, tik miegot ir tesnori Šmn. Rū̃kas kai išpuolė, gedo visi [pomidorai] Pls. Dabar nesveikūs orai: tokie rūkaĩ, atolaidžiai Mžš. Dar neprasisklaido kalnuose rūkai, o užkeiktieji jau stovi savo vietose A.Vien. Saulei nusileidus, pasklisdavo tiršti balzgani rūkai V.Myk-Put. Viršum neseniai suartų arimų plaukė baltas rūkas P.Cvir. Ant viso miesto gulėjo toks storas rūkas, kad už kelių žingsnių nebuvo žmogaus matyti J.Bil. Netirštame rūke dunkso Klaipėda rš. Aš ir pats mačiau juos lyg pro rūką rš. Balti rūkai banguoja driekias per tylią žemę Lietuvos S.Nėr. Jau rūkai iš pievų driekias, ir arimų ilgos riekės kvepia rudeniu J.Marcin. Rūkuos paskendo žaliasai krantas B.Sruog. Jausmai tai ne rūkas, kurį dvelktelėjimas vėjo išsklaisto A.Baran. | prk.: Jo vaikystės ir jaunystės metus dengia tirštas praeities rūkas rš. ^ Silpnas, kaip rūkuõs vaikšto KzR. Rūkas krisdamas giedrą žada PPr229. Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose PPr57. Tai kad paėmė – rūkas debesį (abu jaunavedžiai tamsaus gymio)! Ds. 2. sing. dulkės: Šluojant susikelia rū̃kas Švnč. Dievuliau brangus, kaip buvo, vien rūkè gyvenom – šitiek dulkių! Slm. ^ Ant pilko rūbo tai nei pūkas, nei rūkas (dulkės nelimpa) Ml. 3. pl. smilkalai, dūmai: Prisiuostęs gardžių papirosų rūkų, prisiklausęs minkštų šilkų šlamėjimo ir kietų žodžių apie reikalus tėvynės, užsigeidžiau reališkesnės medegos Pt. 4. pl. rūkimas, smalktis: Duosu … rūkus dūmo BtApD2,19. 5. prietaisas bitėms rūkyti, dūminė: Pridėk puvėsių rūkan Vlk. Abu nauji rūkaĩ Vlk. Paduok rū̃ką, o tai [bitės] visai sukramtis Vlk. 6. (neol.) sing. kuras: Kaip kur dėl rūko vien tik vartojamos durpos V.Kudir. Durpė, kaip rūkas, labai sugadni V.Kudir.